Bardas Kazimieras Jakutis: „Norėjosi laužyti tėvų sukurtas taisykles“

Ar jau skaitėte?

„Kai visas savo kaukes nusiimi pats – tada esantiems šalia tavęs lengviau nusiimti savąsias“, – sako muzikantas, bardas Kazimieras Jakutis. Po pandemijos metų dainų autorius ir atlikėjas grįžta į Lietuvos koncertų sales bei kartu su grupe kviečia prisiliesti prie prarasto laiko, meilės tėviškei.

Šiemet susitikimuose su klausytojais K. Jakutį kaip niekada artimai lydės atmintis – koncertų turas pavadintas jo senelio Justino Jakučio maždaug prieš šimtą metų parašyto eilėraščio pavadinimu, o repertuare – pagal senelio eiles, taip pat tuo pačiu pavadinimu, sukurta daina. „Yra dalykų, kurie aktualūs ir svarbūs išlieka šimtmečiais“, – sako K. Jakutis.

Kazimieras Jakutis.

– Koncertų turą organizuojate jau ne pirmą kartą, tačiau visi jie turi tam tikrų tradicijų. Pirmasis koncertas visada vyksta spalio 15-ąją Pagulbio kaime Molėtų rajone – jūsų sodyboje, o paskutinysis nuskamba antrą Kalėdų dieną Anykščiuose, kur šiuo metu gyvenate. Jums gyvenime svarbios tradicijos?

– Ko gero, kad labai. Nors tam tikru gyvenimo tarpsniu buvo ieškojimų, bandymų jas griauti laikas. Vienas iš tokių etapų – ankstyvoje jaunystėje, kai laukiau, kol man sukaks 18 metų ir tada, rodėsi, galėsiu bėgti iš tėvų namų, iš tėviškės. Augau Kalviškių kaime Ignalinos rajone ir labiau už viską norėjau kuo greičiau išvažiuoti miestan. Nežmoniškai laukiau tos dienos, norėjosi laužyti tėvų sukurtas taisykles.

Dabar viskas pasikeitė – traukia atgal. Žmogus toks yra – jam reikia ir visuomeniškumo, ir individualumo. Reikia ir rudens, ir pavasario. Daug ko žmogui reikia. Tačiau svarbiausia, kad ateina supratimas apie tradicijas. Man jos svarbios, visų pirma – šeima.

– Jūsų kūryboje yra religinių motyvų. Kuo jums svarbi religija, tikėjimas?

– Tai irgi tradicija, kuri perduota su krauju. Bažnyčia, poteriai, apskritai tikėjimas yra gauti kartu su motinos pienu. Mano tėvai buvo giliai tikintys, jų gyvenime buvo svarbūs poteriai, malda, ėjimas į bažnyčią. Visa tai manyje yra išlikę. Vienoje iš mano dainų – „Nei ten buvo“ – panaudojau „Visų šventųjų litanijos“ fragmentą. Ji giedama mirusįjį lydint į paskutinę kelionę. Ir aš turėjau galimybę tai matyti ir girdėti.

Taip pat skaitykite:  Šį savaitgalį retro muzikos festivalis Šventojoje - LA MER

– Jūsų koncertų turas vadinasi „Veidrodin pažiūrėjus“. Kodėl?

– Tai – šiemet rudenį gimusios dainos pavadinimas. Jos teksto autorius yra mano senelis Justinas Jakutis, gimęs 1884 metais. Senelio nesu pažinęs, nes jis mirė 1949-aisiais. Senelis buvo bardas, kalbant šių dienų terminais. Žmonės pasakojo, kad jis, būdamas ūkininkas (turėjo 24 hektarus žemės), o vienu metu – dar ir valsčiaus viršaitis, rasdavo laiko kūrybai, lankydamasis kaime uždainuodavo ir savo dainas. Man jo eilėraštis „Veidrodin pažiūrėjus“ atrodo stipriausias, gal net turi pretenziją vadintis poezija.

Manyčiau, kad jis parašytas tada, kai seneliui buvo 40–45 metai ir kai jis tuokėsi. Šiuo eilėraščiu senelis išgyvena dėl veide atsirandančių raukšlių, dėl senėjimo. Savitai ir gražiai tai vadina, sakydamas, kad jį veidrodis bara.

O man atrodo, kad šio eilėraščio pavadinimas ir žmogų barančio veidrodžio motyvas yra šiek tiek daugiau, nei raukšlės veide. Veidrodis mus bara ir dėl to, kad peikiam kitą žmogų, kad apkalbame, kad paniekiname. Todėl, žiūrėdami į veidrodį, pirmiausia pamatykime save. Antra vertus, save nebūtinai galima pamatyti tikrame veidrodyje – kartais veidrodžiais mes galime būti vienas kitam.

– Kaip atradote senelio kūrybą?

– Tai graži istorija, ji taip apie tradicijas, apie atmintį. Kartą koncerte Raseiniuose užgrojau savo močiutės dainą „Papūtė vėjelis“. Ji man irgi brangi dėl to, kad išmokau tiesiogiai iš močiutės – girdėjau, kaip ji dainuoja ir taip pat dainuoti bandau ir aš. Man tai sąsaja su praeitimi, su žmonėmis.

Vieną dieną visiškai netikėtai atradau ir senelio kūrybą. Pamenu, tada vyko mūsų kaimo sueiga ir prie manęs pasikalbėti priėjo nepažįstama moteris. „Mane mama migdydavo tavo senelio dainomis“, – pasakė ji, ir ant lapelio užrašė kelias senelio dainos frazes.

Taip pat skaitykite:  Joninių SUPERFIESTA Anykščiuose!

Man šis faktas pasirodė labai įdomus, nes net nežinojau, kad mano senelis rašė poeziją, dainavo. Tada, sugrįžęs namo, ėmiau klausinėti tėvo. „Turiu“, – pasakė tėvas, ir iš spintos ištraukė sąsiuvinį su senelio kūryba! Ėmiau skaityti ją ir taip, man atrodė, vis labiau pažinau savo senelį Justiną. Jis priartėjo prie manęs.

Bandžiau įsivaizduoti tuos laikus, kai jis, būdamas 40 ar 45 metų, kūrė, bet kaimo žmonės to nevertino, nes svarbiau buvo žemė, o ne eilėraščiai. Bet kokie artimi man pasirodė senelio užrašyti žodžiai! Juk jiems – maždaug 100 metų, o tekstas yra aktualus iki šiol, man jis toks artimas ir suprantamas. Dar buvo labai stiprus jausmas – juk taip, per kūrybą, aš prisiliečiu prie senelio ir močiutės, iš kurių, panašu, paveldėjau muzikinę klausą, balsą.

– Kodėl senelio kūryba į jūsų repertuarą atėjo tik dabar?

Koncertų turas vadinasi „Veidrodin pažiūrėjus“.

– Nes viskam turi ateiti laikas. Reikia, kad subręstų. Tada, kai išlaukta, išmąstyta ir yra tikra. Būdavo, vis prisimenu, vis vartau jo kūrybos sąsiuvinį ir žingsnis po žingsnio ji priartėjo prie manęs. Viskas gyvenime taip ir vyksta – priartėja arba nutolsta. Atrodo, kaip kad važiuotų traukinys. Kartais jis pravažiuoja, ir ne visi išlipa savo stotelėje.

– Jūsų nuomone, kokie žmonės ateina į jūsų koncertus ir kokios emocijos juose ieško?

– Visų pirma tie, kuriems artima mano kūryba. Juos atveda noras prisiliesti prie prarasto laiko, tėviškės, atminties. Be to, mes visi vaikštome užsidėję vienokias ar kitokias, didesnes ar mažesnes kaukes. Jos būna įvairios. Tačiau kartais žmogui norisi pabūti be jų ir kur niekas jo nebars, nepaniekins.

Kai visas savo kaukes nusiimi pats – tada esantiems šalia tavęs lengviau nusiimti savąsias. Manyčiau, kad į mano koncertus ir ateina tokie žmonės – norintys nusiimti kaukes. Žmonės iš koncerto išeina kaip po pamaldų – geresni, apsivalę.

Taip pat skaitykite:  Kur apsilankyti liepą?

– Išskirtinės yra ir jūsų koncertų dekoracijos – Žibinčiai, durys.

– Šį kartą bus ne tik jie, tačiau ant mano vaikystės gonkų durų ir didelis veidrodis-ekranas, kuriame – iškreiptas artisto veidas. Kaip ir vienoje mano dainoje: „Gal ir liks gal ir liks tam šaltinio dugne, purvina mano siela ir veidas“. Ir Žibinčiai, ir durys koncertuose man yra svarbūs. Būna, kad pirmą kartą mano koncerte apsilankę žmonės to nesupranta, nes scenoje esantys daiktai išties gali priminti spektaklio dekoracijas. Tačiau tai ne tuščios, bevertės dekoracijos – tai simboliai.

Durys yra iš mano vaikystės namų, o Žibinčiai — ne tik neatsiejami mano muzikinio kelio palydovai, bet ir paslapčių sergėtojai. Šie dirbiniai iš medžio nuolat keliauja su manimi į koncertų sales, apgaubdami klausytojus Aukštaitijos šiluma. Jie simbolizuoja kaimo žmonių rankų švelnumą, vasaros šilumą, žiemos žvarbumą ir mena istorijas.

– Ar galima sakyti, kad muzika, koncertai, kūryba jums pačiam yra veidrodis? Arba jūsų saviraiška, be kurios kasdienybėje nebūtų tiek pilnatvės?

– Taip. Šį rudenį kartu su grupe surengsime vienuolika koncertų. Be jau minėtų Pagulbyje ir Anykščiuose dar grosime Jonavoje, Marijampolėje, Kelmėje, Vilniuje, Šiauliuose, Dusetose, Alytuje, Panevėžyje ir Kaune. Visi koncertai, išskyrus Vilniuje, yra nemokami.

Man koncertai, kūryba nėra tik mano paties veidrodis. Labai svarbi ir tradicija, savotiškas ritualas – kai susiruošiu, apsivelku baltus marškinius ir į koncertus važiuoju kaip į atlaidus. O kaip žmogus be jų? Juk negalima be atlaidų gyventi.

Diana Darčianovaitė
Darbdavio įvaizdžio ir komunikacijos guru
UAB „LONAS”

Skelbiamas naujas Lietuvos „influencerių“ reitingas

0
Nuomonės formuotojų įtraukimas į rinkodaros kampanijas Lietuvos rinkoje vis dar aktualus daugeliui prekių ženklų, kuriems svarbus ne tik socialinių tinklų įžymybių sekėjų skaičius, bet ir jų reputacija. Tokias išvadas leidžia daryti jau penktą kartą...

Spalvomis, kvapais ir skoniais užburiantis Tunisas – dykumų oazės ir balto smėlio paplūdimiai nukels...

0
Krištolo skaidrumo Viduržemio jūros skalaujami ir palmėmis nusėti balto smėlio paplūdimiai ne vieną keliautoją atvilioja į egzotiškąjį Tunisą, kone kiekviename žingsnyje stebinantį ryškiais kontrastais. Afrikos spalvų, kvapų bei skonių pripildytos kelionės akimirkos dar ilgai...

Muziejų naktį Palangoje išskirtinai pamatysite retus eksponatus visiškai nemokamai

Gegužės 18 d., šeštadienio vakarą, nuo 20 iki 23 val., Palangos gintaro muziejus kviečia lankytojus į ypatingą vakarinį renginį, kuris įvyks Europos muziejų nakties metu. Tai puiki proga ne tik susipažinti su muziejaus eksponatais...

Metereologai prognozuoja, kad ši vasara Palangoje bus šilta ir sausa

0
Įsibėgėjant 2024 metų vasaros atostogų rezervacijai, Palanga kviečia poilsiautojus mėgautis ne tik šilta Baltijos jūra, bet ir turiningu laisvalaikio praleidimu. Metereologai prognozuoja, kad ši vasara Palangoje bus šilta ir sausa, todėl idealios sąlygos paplūdimio...

ORAI: Ketvirtadienio dieną be lietaus, aukščiausia temperatūra vietomis iki 27 laipsnių šilumos

Ketvirtadienio dieną be lietaus. Vėjas rytų, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 20–25, šalies pietvakariuose vietomis iki 27 laipsnių šilumos. Penktadienį be lietaus. Vėjas rytų, naktį 4–9 m/s, dieną 6–11 m/s. Temperatūra naktį 4–9, kai kur 10–12...

Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 „Iki“ patarimai turintiems mažų...

0
Vaikams instinktyviai patinka būti arčiau gamtos, jie mėgsta žaisti lauke. Tačiau pramogos gali virsti ir naudingais užsiėmimais. Veikla sode ar darže yra naudingas įrankis siekiant atitraukti vaikus nuo ekranų ir mokyti atsakomybės, taip pat...

Kas yra Valpurgijos naktis?

0
Valpurgijos naktis, arba Valpurgiečio naktis, yra šventė, kuri vyksta kovo paskutinę naktį – balandžio 30 d. į gegužės 1 d. Ji yra žinoma visoje Europoje, ypač Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Baltijos šalyse. Šventė kilusi...

Įspūdinga Kuršių genties paslaptis Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje

0
Gegužės 4 d. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia atsukti istorinį laikmetį ir nusikelti į mūsų protėvių VIII–XI a. Kuršių genties kiemą. Nuo 12 val. iki 17 val. kuršių genties istorijos klubas „Pilsots“ kvies...

Ypatinga savaitė Palangoje – geriausi Europos pučiamųjų orkestrai susirungs dėl čempionų titulo (Programa ir...

0
Palangoje prasideda ypatinga savaitė – balandžio 27 – gegužės 5 dienomis kurorte vyks Europos brasbendų čempionatas. Gilias tradicijas turintis prestižinis renginys Rytų Europoje organizuojamas pirmą kartą pirmą kartą, tad organizatoriai džiaugiasi, jog būtent Lietuvos...

Sala, keliautojų vadinama rojumi žemėje: lankančių ją laukia specialus pasiūlymas

0
Vieni šią vietą pažino legendinėje trilogijoje „Krikštatėvis“, kiti apie ją girdėjo iš susižavėjusių ten pabuvojusių draugų, o treti akį prikaustančias vietovių nuotraukas sklaidė internete. Sicilija garsėja ne tik įstabiu grožiu, temperamentingais vietiniais gyventojais, bet...

Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga pirmąsyk rengiamas festivalis senjorams

0
Šiais metais Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena Lietuvoje bus paminėta išskirtinai – Palangoje pirmąsyk organizuojamas festivalis „Senjorų savaitė“. Rugsėjo 29 d. – spalio 4 d. Palanga pakvies visus Lietuvos senjorus į kurortą, kur jų lauks...

Šeštadienį žygiuokite su augintiniais: „IKI Ėjimo varžybose“ – speciali gyvūnų stotelė su vandeniu, skanėstais...

0
Jau šį šeštadienį prie Pučkorių piliakalnio vyks tradicinės „IKI Ėjimo varžybos“. Prie pasivaikščiojimo vaizdingomis vietovėmis kasmet jungiasi ne tik dešimtys tūkstančių dalyvių, bet ir daug keturkojų jų draugų. Šiais metais šunims ir jų šeimininkams...

Palanga kviečia švęsti – savaitgalį šurmuliuos festivalis „Jurgi, paimk raktus“

0
Jau tapo tradicija,  kad balandžio pabaigą Palangoje vainikuoja smagi, pavasariu dvelkianti Jurginių šventė. Festivalis „Jurgi, paimk raktus“ jau ne vieną dešimtmetį į didžiausią šalies kurortą sukviečia folkloro kolektyvus iš visos Lietuvos, kurie į Jurginių...

Ekspertai rekomenduoja: mobilieji žaidimai, kuriuos privalo išbandyti kiekvienas 

0
Pasaulinių tyrimų duomenys rodo, kad išmanusis telefonas šiuo metu yra populiariausia žaidimų platforma. Mobilieji žaidimai prieinami kiekvienam išmaniojo telefono savininkui, o sau tinkamą žaidimą iš itin plačios pasiūlos gali rasti kiekvienas. Žaidimų ekspertai, „Samsung“...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img