Duona gydė moteris, o kanapes naudojo pasninkui?

Ar jau skaitėte?

Šiandien mums įprasta ant stalo matyti ruginę duoną, gaminti įvairiausius patiekalus iš bulvių, o dieną pradėti nuo juodos kavos puodelio. Tačiau senoji lietuviška virtuvė atrodė kiek kitaip, nei šiandien, o jai būdingos savybės ir ritualai gali nustebinti net ir didžiausią mūsų tautos tradicijų puoselėtoją.

Etnologų teigimu, nors dažnas lietuvis neįsivaizduoja savo gyvenimo be cepelinų ar vėdarų, turime daugybę lietuviškų unikalių patiekalų, galinčių papuošti pasaulio kulinarijos stalą. Tarp jų puikuojasi juoda ruginė lietuviška duona, žemaitiškas kastinis, suvalkietiškas skilandis, lietuviški koldūnai, balandėliai, daugybė savitų brandintos žvėrienos, laukinės paukštienos patiekalų, lietuviški saldūs sūriai ir kitos įvairios mūsų krašto virtuvės gėrybės.

„Nors Lietuva palyginti nedidelė šalis, tačiau čia skiriasi net atskirų etnografinių regionų mitybos įpročiai. Dzūkai nuo seno garsėja grybų ir uogų patiekalais, grikių bandomis, žemaičiai – kraujiniais vėdarais, kastiniu. Aukštaičiai, o ypač biržiškiai ar pasvaliečiai, garsėja kaip puikūs aludariai, ir niekas nemoka taip skaniai bei kvapniai išrūkyti mėsos, kaip suvalkiečiai, arba žuvies – kaip Pamario gyventojai“, – sako etnologė Nijolė Marcinkevičienė.

Indrė Baltrušaitienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad šiandien pirkėjams lietuviška prekė savaime yra ne tik vertybė, bet ir kokybės garantas. Jiems svarbu kuo didesnis lietuviškos produkcijos pasirinkimas.

„Maisto atžvilgiu lietuviai yra tikri patriotai, todėl visuomet stengiamės pasiūlyti kuo įvairesnės lietuviškos produkcijos. Nuolat bendradarbiaujame su ūkininkais ir smulkiaisiais gamintojais iš visų Lietuvos regionų, kad galėtume pirkėjams pasiūlyti nuo kaimiškų kiaušinių iki aromatingų arbatų, nuo raugintų ir marinuotų skanėstų iki visada šviežių miško, sodo bei daržo gėrybių. Puoselėjame lietuviškos virtuvės tradicijas ir skatiname pirkėjus atsigręžti į savo šaknis, susipažinti, iš kokių kraštų yra atėję jų mėgstami maisto produktai ar patiekalai“, – sako I. Baltrušaitienė.

Pasak jos, pirkėjams svarbu, kad lietuviškos būtų ne tik šviežios daržovės ir vaisiai, tarp kurių itin populiarūs pomidorai, agurkai, kopūstai, bulvės, obuoliai, kriaušės ar slyvos, bet ir kiti maisto produktai.

„Ypač perkami lietuviški pieno produktai – pienas, kefyras, jogurtas ar varškė, taip pat šviežia mėsa ir, žinoma, konditeriniai kepiniai. Mūsų prioritetas – kokybė ir šviežumas, todėl savo konditerijos gaminiuose naudojame lietuviškus miltus, lietuvišką sviestą ir lietuvišką pieną. Patys kepame biskvitus, verdame ir gaminame daugelį kremų. Nors platų konditerijos asortimentą dažnai papildome kitų šalių tradiciniais gaminiais, tačiau niekada nepamirštame ir Lietuvos bei tradicinių mūsų krašto kepinių“, – teigia I. Baltrušaitienė.

Bulvės Lietuvą pasiekė tik XVIII amžiuje

Etnologės N. Marcinkevičienės teigimu, šiandien nuo lietuviškos virtuvės neatsiejamos bulvės mūsų kraštą pasiekė tik 1769 metais. Manoma, kad pirmieji jų galėjo paragauti šiauliečiai arba alytiškiai.

„Plačiai bulvės pradėtos auginti tik XIX a. viduryje ir Lietuvos istorijai labiausiai nusipelnė tuo, kad kartu su šios lengvai auginamos ir saugomos daržovės atėjimu iš šalies visam laikui pasitraukė didysis badas. Daugelis tarkuotų bulvių patiekalų, tokių kaip kugelis, bulvinės bandos, kukuliai ir kiti, į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos. Jos ilgą laiką net buvo vadinamos vokiškai – kartofelėmis“, – sako. N. Marcinkevičienė.

Naujoves atnešė suvalkiečiai

Suvalkijoje anksčiau nei kituose Lietuvos regionuose buvo panaikinta baudžiava ir kaimai išsiskirstė į viensėdžius. Tai, kad šiame krašte didesnę regiono ploto dalį užėmė dirbamos derlingos žemės, lėmė, jog maisto gamyboje vyravo žemės ūkio produktai, taip pat sparčiau nei kituose Lietuvos kraštuose vystėsi ir gyvulininkystė.

„Dėl šių procesų ir žmonių darbštumo būtent Suvalkijoje anksčiau nei kitur atsirado sąlygos išleisti vaikus į mokslus. Galimybė išvykti į didesnius miestus, užsienį, šviesuomenės atsiradimas padarė įtaką ir naujesniems procesams kulinarinio paveldo srityje. XX a. pradžioje suvalkiečiai vieni iš pirmųjų Lietuvoje įnešė naujovių mitybos režime – atsirado rytinė kava, maisto įvairovė, valgymo etiketas“, – pasakoja etnologė.

Tikėjo, kad duona ir gydo, ir namus saugo

Pietinėje Lietuvoje – Dzūkijoje – lietuviai nuo seno kepė paprastą ruginę duoną, kurią kartais paskalsindavo viena kita sauja grikinių miltų ar virtų bulvių koše. Šis kraštas taip pat pasižymėjo specifika kepti bulvėje išpjaustytais ir atspaustais ornamentais dailintą vestuvinę duoną.

„Įdomiausia tai, kad ir visi užkviestieji privalėjo vestuvinę duoną marginti raštais. Užėjęs prašalaitis iš ant stalo gulinčios padailintos duonos žinojo, kad šeimininkai laukia vestuvių puotos. Šiame krašte taip pat ilgai tikėta, jog devynių raugų (namų) duona gydo sunkiausias moterų ligas. O suvalkiečiams, kurie mėgo, kad ant stalo visada būtų duonos, ji simbolizavo namų gerovę“, – teigia N. Marcinkevičienė.

Virtinius valgydavo pusryčiams

Aukštaitijoje, kur gerai derėjo kviečiai, pačiu populiariausiu valgiu tapo virtiniai. Visos šio krašto šeimininkės turėjo įrankius virtiniams gaminti: geldelę, pailgą kočėlą, kiaurasamtį ir lentą, ant kurios dedami iš puodo išimti virtiniai.

„Be virtinių ne tik neapsiėjo šio krašto vestuvės ir krikštynos, aukštaičiai juos virdavo net pusryčiams. Jie buvo taip pamėgti, jog šio krašto žmonės, norėdami apie ką nors maloniai pasisakyti, prilygindavo tai virtiniui. Pavyzdžiui, „gražus kaip virtinis“ arba „geras, kaip ką tik virtinių prišveitęs“. Pavasarinių švenčių metu virtinių sočiai privalgyti turėjo visi šeimos nariai, tikėta, kad dėl to karvės bus pieningos, žolė gerai žels ir višots bus dėslios“,– sako etnologė.

Kanapes naudojo pasninkui

Etnologė pasakoja, kad Žemaitijoje, o ypač apie Šilalę, kaip niekur kitur, buvo mėgstamos kanapės. Ši kultūra labiausiai tiko pasninkui.

„Populiariausias patiekalas buvo kanapių taboka, kitaip vadinamas spirgutis. Jį gaminant pagruzdintus grūdus pildavo į grūstuvę ir nugrūdę, nusijoję, vėl tai pakartodavo. Berdavo druskos, pipirų ir supjaustytų svogūnų. Mišinį grūsdavo tol, kol pasidarydavo tešla. Tada vėl viską spragindavo keptuvėje, kol pasidarydavo milteliai ir valgydavo su bulvėmis. Neapsieita ir be kanapinio pieno, kuris gaunamas ant trintų kanapių užpilant šilto vandens, bei kanapių rasalo – į kanapių pieną įmaišius sutrintą silkę ir svogūnų. Žemaičiai taip pat buvo pamėgę košę iš kanapių. Paskrudintas kanapes sugrūsdavo, nusijodavo ir jų miltus vis pamaišant pildavo į verdantį vandenį. Prieš valgant paskanindavo svogūnais, pipirais ir druska“, – pasakoja N. Marcinkevičienė.

Indrė Baltrušaitienė
Komunikacijos vadovė

Gydytojo verdiktas: šalmas paspirtukininkams ir dviratininkams turi būti privalomas

0
Nors pirmąjį šių metų pusmetį jau užfiksuota per 1000 Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, kuriuos padarė elektrinių paspirtukų vairuotojai, tikroji statistika gali būti dar liūdnesnė. Taip mano Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje dirbantis ligoninėje dirbantis ortopedas-traumatologas...

Stilistė V. Šaulytė-Mockė pristato rudens stiliaus patarimus

0
Rugsėjis kartu su vėstančiais vakarais ir gamtoje besikeičiančiu koloritu, taip pat skatina norą peržvelgti bei atsinaujinti savo drabužinę. Stilistės teigimu, svarbiausia – nevaržyti savęs ir leisti pasireikšti kūrybiškumui. „Tai laikas, kai galime laisviau miksuoti, derinti...

Vilniuje atidarytas „Hanner-VFA“ futbolo stadionas

0
Vilniaus Lazdynų rajone oficialiai atidarytas naujasis futbolo stadionas, kur visus metus bus organizuojamos jaunimo treniruotės, varžybos, turnyrai ir kiti futbolo bendruomenės renginiai, informuoja „Hanner“. Stadiono pagrindiniai investuotojai – nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ ir futbolininkas...

Artėja „Rimi“ Vilniaus maratonas: psichologė įvardijo pagrindines bėgimo naudas

0
Aktyvaus judėjimo valandų į savo dienotvarkę neįterpiame dėl įvairių priežasčių: trūksta laiko, motyvacijos, esame pavargę ar tiesiog sukaupėme neigiamos patirties, nes bėgimas per kūno kultūros pamokas tikrai nebuvo mėgstamiausias dalykas. Aktyviai gyvenanti psichologė Genovaitė...

„Gulbės galerijoje“ Kaune surengtą atvirą akto piešimo pamoką

0
Antrą kartą rengiamas tarptautinis menų festivalis „Art Kaunas“ apie savo planus paskelbė įspūdingai – „Gulbės galerijoje“ Kaune surengdamas atvirą akto piešimo pamoką. Performanso temą išpildyti padėjęs žinomas tapytojas Jonas Kunickas nedvejojo – panašūs kultūriniai įvykiai...

Į kiną – su pilnais krepšiais nebereikalingų telefonų

0
Liepos mėnesį trukusi akcija „Keisk telefoną į kino kuponą“ paskatino šalies gyventojus pasirausti po stalčius ir atsisveikinti su metų metus ten gulinčiais senais telefonais. Akcijos metu surinkta 5500 telefonų ir išdalinta lygiai tiek pat...

Tyrimas atskleidė lietuvių kelionių tendencijas: šeimos kompanija, vieniems – spontaniškumas, kitiems – planavimas iš...

0
Lietuviai neretai yra spontaniškų išvykų mėgėjai, linkę keliauti su šeima, jiems patinka atrasti naujas vietas, leistis į pažintines keliones – atskleidžia vartotojų elgsenos tyrimas. Taip pat iš tyrimo matyti, kad lietuviai mėgsta rinktis gamtos...

ORAI: Šiandien šilta, vietomis trumpas lietus, savaitės viduryje perkūnija

0
Šiandien vietomis trumpas lietus. Vėjas vakarinių krypčių, 3–8 m/s. Temperatūra 25–30 laipsnių šilumos. Antradienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas naktį silpnas, dieną besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 14–19, dieną...

„La Mer“ festivalis: Šventosios pakrantėje siautės retro banga

0
Jau trečią kartą Šventąją užlies retro stiliaus banga. Šiemet „La Mer" festivalio dalyvių ir svečių laukia smagios retro stiliaus dainos, romansai, šokiai, pamokos ir filmai. Liepos 19 d. (penktadienį) 21 val. pramogų centras „Eldija“ pakvies...

ORAI: Sekmadienio dieną lietus ir šiluma iki 26 laipsnių

Sekmadienio dieną vietomis, didžiausia tikimybė pietrytiniuose rajonuose, trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas daugiausia vakarų, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 21–26 laipsniai. Pirmadienį kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas naktį silpnas, dieną nepastovios krypties, 3–8 m/s....

Festivalis „Keliauojanti vėtrungė“ kviečia į paslaptingą vakarą Parnidžio kopoje

0
Liepos 13 dieną, 22.00 valandą, visi meno ir kultūros mylėtojai kviečiami į išskirtinį renginį Nidoje, Parnidžio kopos saulės laikrodžio aikštelėje. Čia vyks antroji festivalio „Keliauojanti vėtrungė: tikėjimas, legendos ir knygų milžinai“ dalis, kurią organizuoja...

„Neon Party“ Palangoje vyks iki 04:00 valandos ryto

0
Liepos 13 d., šeštadienį, Palangoje vyks įspūdingas „Neon Party“ vakarėlis su garsiuoju DJ Leon Somov. Renginys prasidės 22:30 val. ir tęsis iki 04:00 val. ryto klube „Exit Palanga“, esančiame S. Nėries g. 39. Informacija apie...

Šio vakaro renginys, gyvai, liepos 13 dieną Palangoje, restorane „Oldman“

0
Vasaros vakarų euforiją ir trumpas, bet įsimintinas akimirkas kviečia patirti Rūta MUR, pristatydama savo naują albumą „MERIDIEM“. Unikalaus balso atlikėja savo vasarai dedikuotą darbą atliks gyvai liepos 13 dieną Palangoje, restorane "Oldman". Rūta MUR pristatys...

„Raganiukės“ teatro vasaros gastrolės Palangoje ir Juodkrantėje!

0
Į pajūrį atskrenda tikriausiai mylimiausias vaikų teatras „Raganiukė“ su žymiuoju O. Proislerio personažu Raganiuke. Tam, kad atostogos prie jūros nebūtų nykios, mes atvežame Tau daug spalvingų pramogų! Kuo šį sezoną teatras džiugins vaikus Palangoje? Nuo...

Rekomenduojame

spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img