Palangoje atidengtas paminklas Prezidentui Antanui Smetonai

Ar jau skaitėte?

Palangoje atidengtas paminklas paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai. Paminklo atidengimo renginyje dalyvavo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda.

Pagerbtas pirmasis Prezidentas

„Šiandien švenčiame ypatingą progą. Prieš keletą metų kartu minėjome Palangos grąžinimą Lietuvai, o šiandien čia į mylimą Palangą simboliškai grįžta pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės Prezidentas“, ¬– kreipdamasis į susirinkusiuosius sakė Prezidentas G. Nausėda.

Savo kalboje šalies vadovas pabrėžė, kad A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Visa savo esybe A. Smetona tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus akcentavo, jog Palanga visada mokėjo ir moka pagerbti istorines asmenybes, labai didelį dėmesį miesto paveldui ir istorijai. Minint Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį, Palanga jau pagerbė tarptautiniam arbitražui vadovavusį J. Simpsoną, kurio lemiamas žodis padėjo Palangą grąžinti Lietuvai. Prieš keletą metų įrengiant Signatarų alėja taip pat įamžinti Palangos progimnazijoje besimokę keturi būsimieji Vasario 16-isios Nepriklausomybės Akto signatarai. Šiandien Palangoje pagerbtas A. Smetona – didelis Palangos mylėtojas.

Renginyje dalyvavęs kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius taip pat pabrėžė, kad Prezidentas A. Smetona mėgo Palangą, visuomet čia buvo laukiamas ir dažnai lankydavosi. „O šis paminklas mums primins, kad kultūra yra raktas, atrakinantis daug naratyvų, daug požiūrių ir daug širdžių“, – ¬ kalbėjo kultūros viceministras.

Dažnai lanklydavosi

Pastatyti Palangoje paminklą Prezidentui Antanui Smetonai apsispręsta, kadangi A. Smetonos veikla yra ženkliai susijusi su Palanga. Jis ne tik mokėsi Palangos progimnazijoje, vėliau ilsėdavosi bei spręsdavo darbinius klausimus – jo pėdsakai Palangoje labai ryškūs ir dėl to, kad Antanas Smetona suvaidino itin svarbų vaidmenį tarptautiniame ginče, kam – Lietuvai ar Latvijai – turi priklausyti Palanga.

Paminklui parinkta ne tik labai graži, bet kartu ir simboliška vieta – Birutės al. ir A. Mickevičiaus g. sankryžoje esantis skveras, supamas grafų Tiškevičių laikmečio medinių vilų ir esantis šalia „Baltosios“ vilos, kurioje A. Smetona dažnai ilsėdavosi bei spręsdavo darbinius klausimus.

Atskleidžia asmenybę

Paminklas akį traukia savo neįprastu vaizdu – jis primena didelį atviruką ar knygą su Prezidento atvaizdu. Skulptūros autorių teigimu, tokia forma pasirinkta ne atsitiktinai – ja siekta atskleisti Antano Smetonos asmenybės daugialypiškumą.

Norint tai atskleisti, pasak architekto Gedimino Antano Sakalio, ieškota naujovišką požiūrį turinčio skulptoriaus, galinčio įgyvendinti šį sumanymą. Juo tapo Kazys Venclova. „Dirbant kartu rastas sprendimas vienoje skulptūroje sutalpinti svarbiausius A. Smetonos bruožus ¬– tvirtą politiką, švietėjišką veiklą ir tautos suvienijimo dvasią“, – kalbėjo G. A. Sakalis.

Tiesa, teko gerokai pasukti galvas, ieškant atsakymo, kokia skulptūros forma geriausiai atspindėtų Prezidentą Antaną Smetoną. Anot K. Venclovos, tai buvo pakankamai sudėtinga užduotis. „Jei būtume lipdę skulptūrą, tai būtų tik įsivaizduojamas Prezidentas, o ne toks, kokį matome nuotraukoje. Todėl A. Smetonos įamžinimui pasirinkta žinomiausia jo nuotrauka – ta, kurią žino visi šalies gyventojai – su paradine apranga, ordinais“, – pasakojo K. Venclova.

Atvirukas – knyga

Jau pati skulptūros forma – atvirukas ar knyga – atspindi švietėjišką A. Smetonos veiklą. Skulptūrinę kompoziciją su pjedestalu sujungia ir pačią kompoziciją labai išryškina į atviruką –knygą įkomponuotas skirtukas – „Šviesos spindulys“. Jis tarsi palydi žiūrovą iki skulptūros, kviečia praeivius prieiti ir pabendrauti su A. Smetona. Ši architektūrinė mintis kartu tampa kaip telkiantis švyturys į jūrą nuo kranto, su šviesos spinduliu iš Vilniaus. Naktį šią kompozicinę idėją atkartos šviesos srautas link gatvės, tarsi spindulys į jūrą.

Tvirtą politiką simbolizuoja pati skulptūros medžiaga – plienas, nes geležis asocijuojasi su valia, tvirtumu, stiprybe.

Skulptūrinę kompoziciją reikėjo pritaikyti ir gamtinei aplinkai. Norėdami įsitikinti, kad skulptūra Palangoje tikrai gražiai atrodys ir puikiai įsilies į aplinką, skulptoriai išpjovė lygiai tokio dydžio, kaip planuojama skulptūra, maketą ir pastatė skulptūrai parinktoje vietoje. „Kone dvi dienas stebėjome – ryte, dieną, vakare, naktį – kaip žmonės reaguoja. Galiausiai nusprendėme: gerai, darom“, – pasakojo G. A. Sakalis.

Pjedestalo kompozicija pasirinkta lenktų linijų, kuri pasikartoja Gedimino g. ir Birutės al. susikirtime. Nuo A. Mickevičiaus gatvės pjedestalinė kompozicija su gerai atsiveriančia erdve laiptais žiūrovą palydi link skulptūrinės kompozicijos. Iš kitos Birutės al. pusės pjedestalo plokštuma daugiau akcentuota ir vertikali, tarsi pristabdant praeiviui staigiai atsiveriančią erdvę link skulptūrinio akcento.

Skverelyje prie skulptūros įrengti suoliukai, kad žiūrovai galėtų susėsti ir pabendrauti tiek su A. Smetona, tiek ir tarpusavy.

Paminklo Prezidentui Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų įrengimo meninės-architektūrinės idėjos autoriai – Gediminas Antanas Sakalis ir Kazys Venclovas.

Jurgita Vanagė
Palangos miesto savivaldybės
Mero patarėja

Šylant orams – patarimai, kaip poilsį gamtoje paversti patogesniu

0
Šylant orams vis daugiau žmonių laisvą laiką po darbų leidžia gamtoje. Iš spintos ištraukiamos lauko kepsninės, apsirengiama lengvesniais drabužiais ir pasiruošiama ilgai lauktai iškylai. Norint, kad laikas praleistas gryname ore būtų ne tik saugus...

Režisierius Tadas Vidmantas pristato naujieną – knygelę vaikams

0
Praėjusią vasarą savo kūrybos gerbėjus nustebinęs ilgametražiu animaciniu filmu šeimai „Babaužiukai. Septynios fantastiškos istorijos“, režisierius Tadas Vidmantas kartu su žmona Lina Vidmante ėmėsi naujo iššūkio. Šį kartą kūrybiniai partneriai pristato filmo istorijas pratęsiančią knygelę...

„Jaunimo linijos“ tinklalaidėje Paul de Miko parodė kitokią savo pusę

0
Emocinę paramą teikiančios „Jaunimo linijos“ tinklalaidėje „Iš širdies“ sudalyvavęs socialinių tinklų žvaigždė ir populiariausias Lietuvos vlogeris Paul de Miko atskleidė kitokią savo pusę. Jis kalbėjo apie jausmus, savo artimus žmones, savo baimes bei nerimą...

Omerta koncerte euforija ir žinomi vardai

0
Trečiadienio vakarą, vienas talentingiausių lietuviškos hiphopo scenos atstovų, po daugiau nei metų pertraukos, grįžo su trenksmu. Sausakimšame muzikiniame klube „Tamsta“ skambėjo nauji kūriniai ir jau gerai žinomi atlikėjo hitai. 2021 metais išleidęs bendrą dainą su...

Kaziuko mugė 2023: legenda atgimsta amatininkų rankose

0
Kaip Lietuvos valdovas Gediminas prieš 700 metų rašė „visiems krikščionims, pasklidusiems po platųjį pasaulį, vyrams ir moterims“, taip šiemet Kaziuko mugės organizatoriai kreipiasi į visus vilniečius ir miesto svečius, kviesdami į kovo 3–5 dienomis...

Dauguma Lietuvos porų tikisi, kad per Valentino dieną pasimylės

0
Trys iš keturių Lietuvos gyventojų, turinčių partnerį, yra patenkinti savo santykiais, parodė KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto šį mėnesį atlikta reprezentatyvi apklausa. Daugiau kaip trečdalis – 35 proc. – gyventojų sakė esą labai...

Jau prasidėjo: Palangą dvidešimtąjį kartą užkariauja mažoji žuvelė stinta

0
Palangą jau nuo šiandien užkariauja mažoji žuvelė stinta. Tradicinis žvejiškas, beje, jubiliejinis dvidešimtasis festivalis jau prasidėjo ir tęsis visą savaitgalį. Organizatoriai žada, jog šiais metais šventė „Palangos stinta“ bus tikrai išskirtinė, juk visgi jubiliejinė,...

Žalia šviesa aukščiausio lygio futbolui: Dariaus ir Girėno stadionui suteikta UEFA 4 kategorija

0
Pernai spalį LFF taurės finalu su griausmingu koncertu atidarytas Dariaus ir Girėno stadionas sulaukė svarbaus įvertinimo: Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) oficialiai suteikė 4 kategoriją. Nuo šiol Kaune galės vykti aukščiausio lygio tarptautinės rungtynės....

Įspūdingus paveikslus taškuojanti kaunietė: „Po vyro mirties tai tapo vaistu, kuris gydo“

0
Piešiniai, kuriami akrilinių dažų taškavimo metodu, nėra naujiena, tačiau kuomet internete tai atradusi ir susidomėjusi kaunietė Jūratė Beniuškevičienė stačia galva pasinėrė į kūrybą, ji net neįsivaizdavo, kaip tai pakeis jos gyvenimą. Pirmiausiai, tai tapo...

Lietuvių sukurtą kliniką aplanko milijonai žmonių iš viso pasaulio

0
Lietuvą garsinanti žaidimų studija „Nordcurrent“ praėjusiais metais pristatė ligoninės tematikos žaidimą „Happy Clinic“, kurį išmėgino apie 5 mln. žaidėjų visame pasaulyje. Darbą greitosios pagalbos priimamajame kiekvieną mėnesį aktyviai išbando apie milijoną žmonių. Lygiai prieš metus...

20-tas Žvejiškas festivalis „PALANGOS STINTA 2023“ (Programa)

0
20-tas Žvejiškas festivalis „PALANGOS STINTA 2023“ Vasario 10-12 d. Programa Jūratės ir Kastyčio skveras Vasario 11 d. 8.00 – 12.00 Stintų meškeriojimo varžybos Palangos mero taurei laimėti ant jūros tilto 11.00 „Didžiosios Stintos“ sutiktuvės Vytauto ir Jūratės gatvių sankryžoje 12.00...

Ypatingas desertas Vilniaus 700-ojo jubiliejaus proga – lyg nuo Radvilų karališko puotos stalo

0
Šakių rajone esančioje Zyplių dvaro virtuvėje gimsta išskirtiniai patiekalai, kurių receptūros ištakos siekia šimtmečius. Įkvėpimo semiantis iš Vilniui svarbios didikų giminės, kuchmistras Artūras Rakauskas sukūrė ypatingą desertą, skirtą paminėti 700-ąjį Vilniaus gimtadienį. Karališkas sluoksniuotas desertas...

Jubiliejinė, dvidešimtoji, „Palangos stinta“ stebins skoniais, pramogomis ir rekordais

0
Palangoje virte verda pasirengimo Stintų šventei darbai – iki žvejiško festivalio, kasmet į kurortą atviliojančio itin gausų būrį pramogautojų, liko mažiau nei mėnuo. Keptomis stintomis Palangoje pakvips jau vasario 10-12 dienomis. Jubiliejinė „Palangos stinta“ Pasak vieno...

Lėlių spektaklis suaugusiems pasakos apie po karo išlikusių šišioniškių likimus

0
Naujausiame „Lino lėlių“ spektaklyje „Šišion“ spektaklio sumanytojas, dramaturgas, lėlių ir scenografijos autorius Linas Zubė su komanda imasi nepatogios ir viešajame diskurse primirštos temos – pokariu vykdytos Klaipėdos krašto autochtonų, dar vadinamų šišioniškiais, kolonizacijos ir...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img