Š. Banevičius prakalbo apie sveikatos bėdas: „Aktoriai mėgsta save žaloti scenoje“

0
113
Teatro, kino ir televizijos aktorius bei režisierius Šarūnas Banevičius.

Emocinis nuovargis, didelis fizinis krūvis ir neskaičiuojamos valandos, praleistos scenoje – tai yra kiekvieno aktoriaus kasdienybė. Deja, toks pasišventimas savo profesijai neretai alina sveikatą, dėl ko vėlei daugumą aktorių aplankos įvairios ligos. Viena jų – sąnarių skausmai, neišvengiamai tampantys profesine aktorių liga.

Viena dažniausia nugaros skausmų priežastis yra stuburo degeneracinė liga. Tai gali būti sąlygota žmogaus amžiaus, tačiau dar dažniau stuburo skausmai atsiranda dėl per didelio jam tenkančio krūvio, netaisyklingos laikysenos arba žalojančių judesių.

Teatro, kino ir televizijos aktorius bei režisierius Šarūnas Banevičius pasakoja, jog jo profesijoje sunkios apkrovos sąnariams yra neišvengiamos, todėl jų skausmai tampa neatsiejama darbo dalimi.

„Tai yra mūsų profesinė liga. Kuomet studijavau aktorinį, beveik visi sirgom tomis pačiomis ligomis – kelio sąnarių ir nugaros skausmais. Atsimenu, net scenos judesio dėstytoja sakydavo, kad būtinai turime nešioti kelio apsaugas, nes aktoriai mėgsta save žaloti scenoje. Aš irgi ne išimtis, nes po kiekvieno spektaklio jaučiu nemenką diskomfortą“, – pasakoja Šarūnas Banevičius.

Keturiasdešimt metų traumatologu ortopedu dirbantis gydytojas Benjaminas Čižiūnas sako, jog judėjimo aparato skausmai yra vienas dažniausių ne tik aktorių, bet apskritai visų žmonių nusiskundimų. Jų būtų galima išvengti, laiku pastebint kūno siunčiamus signalus ir susirūpinus savo sąnarių sveikata.

„Atliekant bet kokį rankų ar kojų judesį, kartu juda ir stuburas. Jeigu sąnaris juda savo amplitudėje, kiek jam priklauso, mes nejaučiame jokio skausmo, tačiau menkiausias nestabilumas iš karto aktyvina nervų sistemą ir ši siunčia signalą – skausmą. Norint nustatyti, ar yra nestabilumas, tereikia sau užduoti paprastą klausimą: ar nuėjus į teatrą galime vieną veiksmą išsėdėti nejudėdami? Jeigu ne ir reikia nuolat keisti padėtį, reiškia, kad kažkurioje stuburo vietoje yra nestabilumas, mat pervargsta raumenys ir jie iš karto prašo pakeisti padėtį“, – teigia gydytojas B. Čižiūnas.

Aktorius Š. Banevičius antrina gydytojui, mat jam išbūti ramybėje yra didelis iššūkis. Deja, darbai reikalauja ne tik emocinės ištvermės, bet ir tvirto fizinio pasiruošimo, todėl kartais neišvengiamos ir organizmui nepriimtinos kūno būsenos.

„Aš negaliu net ramiai sėdėti, nes visada juda rankos, kojos. Esu gyvenime per daug judrus. Kartą man teko vienam vaidinime ilgą laiką gulėti nejudant, nes vaidinau mirusįjį – tai buvo didelis iššūkis. Aš esu iš tų žmonių, kuriems išstovėti ilgą laiką nieko nedarant yra baisiai sunku. Labiausiai pavargstu, kai plaunu indus, nes ten juda tik rankos, o stovėt tenka ilgai“, – su šypsena pasakoja Šarūnas Banevičius.

Pasak gydytojų ortopedų, stuburo ir sąnarių skausmus gali išprovokuoti netaisyklinga laikysena, kuomet vieni raumenys gauna per didelį krūvį, o kiti – per mažą. Visą tai įtakoja sąnarių poziciją judant ir kartu tai nulemia greitesnį sąnarių dėvėjimąsi.

Pasak gydytojo B. Čižiūno, pats natūraliausias judėjimo veiksmas yra vaikščiojimas. Bėgiojimas, anot jo, yra skirtas tik tam tikrai grupei žmonių, kurie gali tą daryti, mat bėgant apraunamos ir sausgyslės, ir stuburo raumenys, padidinta apkrova tenka ir raiščiams.

Aktorius Š. Banevičius pasakoja, jog didžiausią atsipalaidavimą jaučia judėdamas gryname ore. Gamta, anot vyro, ne tik ramina ir gydo sielą, bet ir yra tikras įkvėpimo šaltinis.

„Aš mėgstu ir bėgioti, ir vaikščioti. Nemoku galvoti atsisėdęs. Yra įrodyta, kad geriausios idėjos ateina tada, kai vaikštom, o bėgimas padeda išsivalyti mintis. Aš toks didelis vaikščiotojas, kad į dieną galiu po 20 kilometrų nueiti“, – tikina aktorius.

Žmogaus atramos ir judėjimo sistemą sudaro ne tik kaulai, bet ir juos jungiančios jungtys – dsąnariai. Pasak mokslininkų, nuo 25-erių metų amžiaus žmogaus organizme ima lėtėti kolageno gamybos procesas, o tai yra itin svarbi jungiamojo audinio sudėtinė dalis. Jo mažėjimas sukelia greitesnį kremzlės nusidėvėjimą, atsiranda skausmai, tad gydytojai rekomenduoja mitybą papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemze“, kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.

„Kolagenas palengvina sąnarių funkciją, pagerina odos struktūrinę situaciją, todėl tai yra labai svarbi medžiaga mūsų organizmui. Nuo jos koncentracijos tiesiogiai priklauso odos ir jungiamojo audinio būsena. Kadangi su metais kolageno kiekis organizme mažėja, į mitybą vertėtų įtraukti kolageną, tam, kad pristabdyti šį procesą“, – sako farmakologas gyd. Laimis Akramas.