Vasaros stovyklos – ką daryti, kad vaikai iš jų parsivežtų tik teigiamus įspūdžius

0
113

Prasidėjus vasarai ir sušvelnėjus karantinui vis daugiau vaikų laiką leidžia įvairiose stovyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, kasmet Lietuvoje stovyklauja apie 50 tūkst. vaikų. Šiemet higienos sąlygos stovyklose dėl koronaviruso bus griežtesnės nei ankstesniais metais, tačiau vaikų jose gali tykoti ir nelaimingi atsitikimai, aptemdantys atostogų nuotaiką ir jiems, ir tėvams.

Kai kurios stovyklos, norėdamos išvengti nesklandumų, nusprendžia pačios apdrausti stovyklautojus nuo nelaimingų atsitikimų, kitos rekomenduoja tokią galimybę apsvarstyti tėvams. Vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės Asmens draudimo produktų vadovo Ronaldo Grizicko teigimu, vaikus nuo nelaimingų atsitikimų stovyklose drausti linkę vis daugiau tėvų. Prieš išleidžiant vaikus į stovyklas draudikai pataria tėvams papildomai pasidomėti sąlygomis jose, o su vaikais pasikalbėti apie saugaus elgesio taisykles.

„Vasarą padaugėja vaikų traumų krentant nuo dviračio, riedlentės ar paspirtuko, važinėjant riedučiais, bėgiojant, žaidžiant kamuoliu, šokinėjant ant batutų ar besisupant ant sūpynių. Jos patiriamos ir namuose, ir šeimų išvykose, ir stovyklose. Dažniausi sužalojimai yra įvairios žaizdos, sumušimai, raiščių patempimai, gaudant kamuolį patiriami pirštų lūžiai, pasitaiko ir dantų pažeidimų, nuskėlimų“, – sako R. Grizickas.

Išsirinkus stovyklą tėvams patariama atidžiai su ja susipažinti: pabendrauti su vadovais, darbuotojais, apžiūrėti patalpas ir lauko teritoriją nuvykus, įvertinti, ar ji atrodo saugi vaikui leisti laiką be tėvų priežiūros. Pasak draudimo bendrovės atstovo, geriau pasirodyti smulkmeniškiems, nei vėliau gailėtis ką nors praleidus pro akis.

Stovykloje privalo būti pirmosios medicininės pagalbos priemonių rinkiniai, o joje dirbantys asmenys turi mokėti teikti pirmąją pagalbą ir turėti tai įrodančius pažymėjimus.

Visi stovyklos teritorijoje esantys statiniai, žaidimų aikštelės, sūpynės, sporto įrenginiai turi būti sutvirtinti, tvarkingi, pagaminti iš saugių medžiagų, pastatyti saugiais atstumais vienas nuo kito. Vandens telkiniai, kurie nenaudojami vaikų maudymuisi, turi būti aptverti. Tokius reikalavimus nustato specialios Lietuvos higienos normos vaikų poilsio stovyklų organizavimui, tad nesidrovėkite to pasiteirauti ir išsiaiškinti prieš stovyklos pradžią.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia kasmet gaunantis skundų dėl sveikatos saugos teisės aktų pažeidimų vaikų stovyklose. Dažniausiai nustatomi pažeidimai, susiję su nesaugiais, netvarkingais įrenginiais ir baldais, nelygia ir slidžia patalpų grindų danga, nepažymėtomis maudymosi vietų vaikams ribomis.

Nemažai traumų ir sužeidimų vasarą patiriama prie vandens telkinių ir juose, tad jei stovykla ketina organizuoti vaikų maudymąsi tokiose vietose, kur nėra įteisintų paplūdimių, jos turi atitikti nustatytus reikalavimus. Maudymosi vietų ribos turi būti pažymėtos, priėjimas prie vandens neslidus ir neklampus, vandens telkinio dugnas turi būti neakmenuotas, o paviršius – neapaugęs dumbliais.

Pasak R. Grizicko, įvertinti stovyklos aplinką yra tik pusė darbo, kurį turi atlikti tėvai. Kita pusė – pokalbis su vaiku, paaiškinant tinkamo ir saugaus elgesio taisykles, kad nenutiktų nelaimingi atsitikimai, bei kaip vaikas turi elgtis, jei kas nors visgi atsitinka.

„Vaikas turi suvokti, koks elgesys stovykloje laikomas saugiu. Tarkime, nešokinėti ant batuto dviese vienu metu, nestovėti arti sūpynių, ant kurių supasi kitas vaikas, vengti stiprių smūgių žaidžiant kamuoliu, neiti vienam prie vandens telkinio ir panašiai. Stovyklos dažnai iš anksto pateikia atmintines apie saugų elgesį, kurias reikėtų atidžiai perskaityti ir tėvams, ir vaikams, išsiaiškinti visus punktus, pasikalbėti, kad tikimybė patirti traumą dėl neatsargumo ar nežinojimo būtų kuo mažesnė“, – pataria ekspertas.

Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje